Kei Neratti

Vieną saulėtą vasaros dieną Kei gulėjo pievelėje po medžiu prie savo namo ir spoksojo į dangų. Staiga išgirdo duslų bumptelėjimą. Atsitrenkusi į medį šalia jos žnegtelėjo pašto pelėda.
Mergaitė iš kart suprato, kad laiškas iš Hogvartso - jis buvo su antspaudu.
Ji išplėšė iš pelėdos snapo laišką ir atplėšusi perskaitė. Net neketindama kaip nors padėti ant žemės gulinčiam paukščiui, Kei atsistojo ir nulėkė į namą...

***

Išaušo rugsėjo pirmosios rytas. Kei praplėšė akis ir atsisėdo lovoje. Flegmatiškai pasuko galvą ir aiktelėjo. Traukinys turėjo išvykti po pusvalandžio...
Mergaitė staigiai iššoko iš lovos, apsirengė žiobariškomis drapanėlėmis ir išsitraukė iš po lovos didžiulį lagaminą. Vis dar negalėdama patikėti, kad pramiegojo, greitai išvilko jį iš kambario ir nusileido laiptais.
Namuose buvo tuščia. Nei sesers, nei motinos nebuvo. "Tai aišku... jos jau stotyje"- piktai pagalvojo ir išėjo pro duris, "pamiršusi" jas užrakinti.
Gatvėje Kei pasigavo taksi ir liepė vežti ją į Kings Kroso stotį. Aišku, važiavo žiauriai lėtai. Mergaitė susinervino.
-C'mon, aš vėluoju. Greičiau...- skubino vairuotoją. Suvokusi, kad taip nieko nepasieks numetė jam ant kelių pluoštą Žiobariškų pinigų.
Vairuotojo akys išsprogo. Jis paspaudė greičio pedalą. Mašina šoko į priekį. Po penkių minučių mergaitė jau buvo stotyje.
Traukinys turėjo išvykti po dešimties minučių. Jau nebe taip skubėdama, kei perėjo į 9 3/4 peroną. Išsirinko laisvą kupe ir atsisėdo į ją.
Traukinys pajudėjo...

***

Po aštuonių valandų traukinys sustojo Kiauliasodžio Traukinių Stotyje. Kei pagaliau buvo Hogvartse.