Dedam paste

Dedam paste ir žiūrim ką paskutinį kartą kopijavome ;]]

1585

Melannie Diamond
V
Klastūnynas

"As tai gerai. Mokykloj nieko naujo. Pasiilgau taves. Gal zinai kada tave isleis is ligonines?"

Gerai mes prisibaliavojom per Giedres gimšą :-D

Prisimeni tą cukrinę :-D

Fajnej buvo ;-)

I dalis.
Aplink nieko nesimato. Tik lietaus lašai, sudarantys vientisą masę krenta ant pilkų akmenų, drumsčia
vandenį ir nuplauna mano skaidrias ašaras nuo veido. Kažkur danguje blyksteli žaibas. Griaustinis riaumodamas nurieda tamsiais ir niūriais debesimis. Žvelgiu į savo atvaizdą nerimstančioje upėje. Mano paraudusios akys išsigandusios. Aš nežinau kur esy, nežinau kaip čia patekau. Aš bijau. Nejučiomis susigūžiu, apsikabinu drėgnus kelius ir pradedu tyliai niūniuoti. Seną dainelę, kurią man dainuodavo mama, kai kiemo vaikai mane nuskriausdavo. Ta dainelė visada mane nuramindavo. Dainuoju vis garsiau ir garsiau. Girdžiu, kaip mano drebantis balsas sklenda virš vandens, pakyla žaliu šlaitu, kitapus upės ir ten išsisklaido tarp medžių. Dainuoju tol, kol mano balsas užlūžta, pavargusi ir nė kiek nenusiraminusi, pradedu tyliai kukčioti. Mano pečiai virpa. Kažkur tolumoje pasigirsta tylūs žingsniai. Mano veidas persimainė ir akys žybtelėjo vilties ugnele. "Gelbėkit!" surikau, kaip tik galėdama garsiau. Žingsniai artėjo. Netrukus prie savęs išvydau vyrą. Tiksliau mačiau tik jo kojas. Vis dėl to lijo ir aš sėdėjau. Vyras mūvėjo tamsiai mėlynus džinsus, ant kurių matėsi kelios kraujo dėmės. Iš laimės, aš pradėjau dar labiau verkti, puoliau prieš vyrą ant kelių, apsikabinau jo kelius. Iš mano gerklės veržėsi nerišlūs sakiniai, maldavimai išgelbėti. Keliais jutau šlapią, sausą žolę, o nosimi galėjau užuosti alkoholio kvapą sklindantį nuo vyro. Staiga jis mane nustūmė nuo savęs. Aš kritau ant tos pačios žolės. Nesuprasdama kas vyksta, pradėjau trauktis nuo nepažįstamojo kuo toliau. Atbula. Jutau, kad vyras kažko ieško kišenėse ir bejėgiškai sustingau. Ašaros tiesiog nenumaldomai tekėjo mano veidu. Vyras tyliai atsiduso. Jutau jo nenorą to daryti. Išgirdau klektelėjimą. "Ne... prašau... Nereikia..." tyliai, pro ašaras maldavau. Vyras ištarė kažką panašaus į "Atsiprašau" ir aš išgirdau driokstelėjimą. Garsas nuaidėjo, kakur tolumoje pasigirdo kylančių žąsu klegesys. Pajutau nepakeliamą skausmą krūtinėje ir susmukau ant žemės. Vaizdas susiliejo. Buvo vis sunkiau kvėpuoti. Aš atsijungiau, dar išgirdusi tylų atodūsį, pistoleto kritimą ant žemės ir galų gale tuos pačius tolstančius žingsnius.

O tu sakei kad neįšeis...

Džordžina Smith

51797979745